tyras

3 týras, -a adj. (3) K.Būg, Š, DŽ, FrnW, KŽ; L, Rtr 1. G117, MitI61, LVIV203 neapaugęs medžiais, plynas; tuščias, be žmonių: Tyri laukai, kur neauga medžiai, vėjai gainioja, nėr kur užlįsti J. Aplinkuo buvę tyrì laukai Gršl. Sudegė numai, nebibuvo nė pastogės, ant týro lauko [likome] Akm. Tyri laukai, nė vieno žmogaus Plng. O kur jaunieji prajojo, nieko tenai nebeliko, tik tyras laukelis V.Krėv. Tyram lauke vėjas štai ūžauja A1885,272. Užrakino bažnyčias, liepė katalikams susieiti ant maldų tyrūse laukūse M.Valanč. Žmogus atsibunda – nebėra anam nė dvaro, nė panos: ant tyru lauku begulįs LTR(ž.). Ganys broliai jautužėlius po tyruosius laukužėlius BsO36.

týra n.; CI195, Q367.

2. LL184, BŽ107 skaidrus, vaiskus, be priemaišų, permatomas (apie vandenį, dangų, stiklą ir pan.): Šaltas šaltinėlis, týras vandenėlis (d.) Š(Prn). Tik dajojau aš upelį, tyrą vandenėlį. Iš kraštelio tyras tyras, per vidurį dar tyresnis KrvD13. Ir upės ten tyros kaip ašaros V.Krėv. Vienas dangus ten pilnas žvaigždžių, dieną ir naktį tyras Vaižg. Savaitėmis degdavo tada saulės spinduliuose tyras, amžinai baltas kalnų sniegas A.Vien. | prk.: Kitąsyk jos balsas buvo tyras, skambus K.Saj. ^ Keturi broliai iš vienos duobės geria: du tyrą vandenėlį, o du drumstą (ratai) LTR. ║ neužterštas, švarus, grynas: O daba išleisk vaiką an týro oro Bsg. Dvilktelėjo tyras ir gaivinantis vasaros ryto oras P.Cvir. Tyras švinas būtų kaip sidabras, tiktai melsvai baltas A1883,257.

týra n.: Lauke buvo tyra, vėsu, rasota rš.

3. švarus, nesuteptas: Kad gerai nenuskusi, kiaulės bus netýros Dgp. Pačios tyrosios baltosios smiltys – putnago grauželių rš. Ėmęs kūną, Juozapas įvyniojo jį į tyrą paklodę brš.

tyraĩ adv. NdŽ: Dabar jis ją su šiltu ir šaltu vandeniu, su muilu tyrai nuplovė, numazgojo Sln. Merginos, nenušluostančios tyrai stalo, gaus vyrą apsiseiliojusį LTR(Brž). Tarnai tyriausiai nušluostė plačius stalus rš. Peiliu išskuta tyraĩ žarnas Dgp.

4. BŽ20 prk. doras, nekaltas: Būti tyrõs širdies NdŽ. Tyrà sąžinė NdŽ. Povilas buvo atviras, tyras žmogus J.Dov. Poezijoje turi teisę gyvuoti kiekvienas žmogaus išgyvenimas – tyras ir nuodėmingas! rš. | Ir pirmąkart ji pravirko tyromis ašaromis P.Cvir. Ašaroms tyromis jas nuplaus A1885,280.

týra n.: Jame iš viso buvo kažkas be galo tyra ir vaikiška LKXVII498. tyraĩ adv.: Tarnauji tik už vieną algelę, dorai, tyrai Db.

5. tikras, grynas, visiškas: Yra tai tyra melagystė, bet meluoja ne lietuviai A1884,334. Ir Prūsuose randasi (= yra) tyri lietuviai LTI77(Bs). Kitiems jie (prūsai) išrodė kaipo tyri barbarai BsVVII. Rykai iš tyro sidabro, valgis – tik iš vienų žuvų Bs. Tyri melai MitI61. | Jo tyras žirgas tai kaip bitinėlis V.Krėv.

tyraĩ adv.: Glosa… turėsianti būti tyrai graikiška LTIII86(Bs). Tyrai laikėsi Viešpaties įsakymo – sekmą dieną švęsk P.Cvir.